Presu Merkadu Sae, Provoka Husi Taxa Importasaun Governu Redus Ona

DILI- STLNEWSco -Dadaun ne’e presu merkadu kontinua sa’e, tanba provoka husi taxa importasaun, maibe IX Governu, liu husi Konsellu Ministru redus ona husi, pursentu 5 ba pursentu 2,5.

Kestaun ne’e hato’o husi Visi Ministru Asuntu Parlamentares, Aderito Hugo katak, folin sasan sa’e iha merkadu ne’e laos buat foun, ba IX Governu ne’ebe lidera husi Xanana Gusmão, ne’ebe infrenta krize sira hanesan aihan, iha 2008-2009, maibe halo intervensaun iha merkadu, liu husi politika oin-oin hare’e ba sasan folin sa’e, prezudika ba kapasidade komunidade mukit kompras.

“Maibe agora ami halo akompanhamentu, verifika tendensia sasan sa’e, primeiru ita mak provoka hasa’e taxa importasaun, maibe iha solusaun mak IX Governu iha KM, hatun ona taxa importasaun ba fali rejime antigu ho 2,5%”, informa Visi Ministru Asuntu Parlamentares, Aderito Hugo, Ba STL, Kinta (10/08/2023) iha Parlamentu Nasional, bainhira submete Orsamentu Retifikativu ba Parlamentu.

Nia dehan, seluk sei hatun taxa ba masmidar, nune’e mos sei buka haree tendensia ba sasan folin sa’e tanba pressu mundial, hanesan fo’os, tanba ne’e governu sei analiza hela.

Laos ne’e deit, maibe governu mos akompanha hela tendensia sasan folin sa’e hanesan sigaru, tanba deskontentamente husi kompania importador, tanba sasan folin sa’e, hamosu sasan ilegal tama barak husi odamatan laos legal, sakrifika kompania importador sira.
Kompania expressa sira nia lamentasaun ne’e ba governu, tanba ne’e governu sei analiza, atu iha jestaun rigorozu iha fronteira nune’e hapara hatama sasan ilegal.

Entretantu, tuir komunikadu ne’ebe STL, asesu iha Gabinete Primeiru Ministru katak KM, iha loron 9, fulan Agusto 2023 ne’e, aprova projetu Proposta Lei, ne’e e aprezenta husi Ministra Finansas, Santina José Rodrigues F. Viegas Cardoso, ba alterasaun dahuluk Lei no. 15/2022, loron 21, Dezembru, kona-ba Orsamentu Jeral Estadu (OJE) 2023 no Lei no 2/2022, loron 10 Fevereiru, kona-ba enkuadramentu ba OJE, no Jestaun Finanseira Públika, alterasaun daruak Lei no.8/2008, 30 Junnu, Lei Tributária.

Ho projetu Proposta Lei, ne’e, despeza total husi Setor Públiku Administrativu, 2023 valór konsolidadu Dolar Amerikanu 1.771.867.112. Administrasaun sentrál iha despeza ida, preve ho valór Dolar Amerikanu 1.633.000.000. Seguransa Sosiál, sein Fundu Rezerva Seguransa Sosiál, ho montante Dolar Amerikanu 130.965.306 (iha valór totál konsolidadu la kontabiliza montante Dolar Amerikanu 75.860.306, husi Seguransa Sosiál, mai husi transferénsia administrasaun sentral hodi evita, kontajen duplikada).

Rejiaun Administrativa Espesiál Oe-Cusse Ambenu (RAEOA) iha despeza ida preve, Dolar Amerikanu 1.771.867.112.

Hafoin eleisaun parlamentar, 21, Maiu, 2023 no simu posse Governu Konstitusionál IX, aprova ona orgánika foun Governu, nune’e presiza halo ajusta balu iha titulu klasifikasaun organika OJE.

Hare’e ba dadus ezekusaun orsamental to’o ohin loron, governu hanoin atu imprime kontensaun iha kontas públikas, ba efisiénsia iha uzu osan publiku no efikásia bo’ot liu iha investimentu públiku. Tanba ne’e halo ezersísiu avaliasaun bo’ot rezulta identifikasaun ba poupansa iha servisu oin-oin no entidade, Setór Públiku Administrativu no justifika redusaun despeza, preve iha OJE 2023, no mos montante transferensia husi Fundu Mina-rai.

Hanesan propoin ona iha programa, IX Governu Konstitusionál IX, hakarak hamenus impaktu inflasaun no aumentu kustu vida ba sidadaun sira, hodi aumenta poder kompra, tanba ne’e halo ajustamentu ba taxa impostu seletivu konsumu no direitu aduaneiru, ba importasaun, bele aplika iha 2023, aumenta iha inisiu tinan ne’e, liu husi Lei no. 15/2022, loron 21, Dezembru, OJE 2023.

“Tanba ne’e, halakon taxa impostu seletivu konsumu kona-ba masin-midar, aumentu ba direitu aduaneiru importasaun, no aplika fila fali taxa anterior ho 2,5%”, haktuir komunikadu neebe STL asesu.

(gui)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here